Būna pirmadienių, kai pabusti 7-tą ryto atrodo taip prasminga; važiuoti autobusu pasitikt dienos atsakomybių, tokių svarbių ir neeilinių, skrodžiant avimis nusėtas Anglijos lygumas, nostalgiškai primena mokyklą, kurią, atrodo, jau visai nebe neseniai baigiau. Grįžus iškart šokt ant dviračio, ir trankios muzikos ausyse apkurtintai ropštis į universiteto kalną; ir džiaugtis šita…